Į Lietuvą atkeliauja A++ klasės namai

By 2016 birželio 10Naujienos
lorem ipsum

Jau seniai netyla kalbos apie atsinaujinančių šaltinių naudojimą, socialiai atsakingą vartojimą, kuris būsto rinkoje įvardijamas kaip energinis naudingumas. Jeigu šiandien dar patvirtinami namai, turintys B energinio naudingumo klasę, tai nuo 2016 metų lapkričio mėnesio, pagal Europos Sąjungos direktyvų nurodymus, visoje Lietuvoje bus išduodami leidimai statyboms ne mažesnės kaip A klasės namams, o nuo 2018 metų statytojai bus įpareigojami pasiekti A+ klasės reikalavimus. Žinodami tendencijas, būstų kūrėjai nesnaudžia: jau dabar siūlo apsigyventi sertifikuotuose A+ klasės namuose, o artimiausiu metu pristatys ir pirmuosius A++ energinio naudingumo klasės būstus, stebinančius ekonomiškumu, patogumu ir ekologiškumu.

Susipažinkite su EKIE Namu





A++ klasė – namai, beveik nevartojantys energijos

Pagal energinį naudingumą pastatai skirstomi į 9 klases: nuo G iki A++. Pastarosios klasės sertifikatas rodo, kad pastatas beveik nenaudoja energijos, o reikalingą minimalų kiekį gauna iš  saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių. Tokiame name ruošiant karštą vandenį naudojama ne mažiau kaip 30 proc., o šilumai, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui net 70 proc. atsinaujinančių išteklių energijos.

,,A++ klasės namo projektas ir įgyvendinimas apgalvotas iki smulkmenų. Statant namą pasitelkta unikali termoizoliacinė struktūra, panaudotas džiovintos klijuotos medienos karkasas, užtikrinantis stabilumą, ilgaamžiškumą, įrengti pamatai su vėdinimo angomis, pasirūpinta itin sandariais ir energiškai efektyviais langais, iš saulės elektrinės gaunamos energijos perteklius sandėliuojamas elektros tinkluose, vėliau naudojamas ūkio reikmėms“ – apie vieną pirmųjų A++ namų pasakoja ,,EKIE namas“ UAB direktorius Žilvaras Čiplys. – ,,95 procentų naudingumo rekuperatorius (vėdinimo įrenginys su šilumokaičiu), pakartotinai naudojantis iš namo išeinančią šilumos energiją, užtikrina efektyvų vėdinimą, apsaugo patalpas nuo dulkių, vabzdžių, CO2davikliais automatiškai reguliuoja šviežio oro kiekį namuose. Šildymu ir vėsinimu rūpinasi ,,oras-oras“, o karšto vandens ruošimu – ,,oras-vanduo“ šilumos siurblys. Minėtos sistemos, konstrukciniai bei architektūriniai sprendimai maksimaliai sumažina energijos poreikius ir užtikrina itin pigų būsto išlaikymą bei energinę nepriklausomybę.“

Ž. Čiplys primena, kad tiek A++ klasės, tiek kiti energiškai efektyvūs namai ne tik ekonomiški, bet ir patrauklūs bei komfortiški. Įgyvendinant projektus skiriamas didelis dėmesys lauko bei vidaus apdailai, architektūrinis projektas pritaikomas individualiems poreikiams.

 

Energiškai efektyvūs namai – investicija į ateitį

Daugelis mano, kad aukšto energinio efektyvumo namai yra labai brangūs, tačiau Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto statybinės fizikos laboratorijos mokslininkas dr. Edmundas Monstvilas pateikia kitokį požiūrį. ,,Gyventi A+ klasės namuose finansiškai labai naudinga. Juose montuojamos mažesnio galingumo inžinerinės sistemos, nereikalingi brangūs šildymo katilai bei dideli radiatoriai, daugiau dėmesio skiriama būsto šiltinimui, sandarumui, todėl pastatai smarkiai nepabrangsta. Praktika įrodo, kad A+ klasės pastatų kaina aukštesnė 5-8 procentais, tačiau jau pirmaisiais metais juntamos mažos išlaidos komunaliniams mokesčiams, pakitę aplinkos taršos rodikliai. Taigi energiškai efektyvus būstas – ilgalaikė investicija į ateitį.“

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas pateikia ir konkretų pavyzdį: vieno iš Lietuvoje esančių, jau gyvenamų, 140 kv.m. A+ klasės namų šildymo kaina metams siekė vos 300 Eur, tad galima įsivaizduoti, kokios bus A++ būsto išlaidos. Gyventojai susidurs su paradoksu – apsigyvenus A++ EKIE name, daugiau išlaidų teks buitiniams elektros prietaisams, apšvietimui, internetui, televizijai nei šildymui ar karšto vandens ruošimui.

 

Energiškai efektyvūs namai – valstybės politikos taikinyje

Lietuvoje aktyviai siekiama įgyvendinti energijos beveik nevartojančių pastatų idėją, todėl tokie būstai kaimynystėje anksčiau ar vėliau taps kasdienybe. Jau parengtame statybos techniniame reglamente sakoma, kad naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. Nuo 2018 metų, laikantis minėto reglamento, bus privalomi A+ klasės reikalavimai, o po penkerių metų, nuo 2021-ųjų, naujų būstų statytojai privalės įgyti ne mažesnius nei A++ energinės klasės sertifikatus. Tai reiškia, kad prasidės intensyvios beveik nulinės energijos būstų statybos, kurios padės įgyvendinti valstybės formuojamą politiką, o kiekvienam sąmoningam būsto statytojui prisidėti prie ekologiškos aplinkos išsaugojimo bei energinės nepriklausomybės kūrimo.

Originalus straipsnis: ELTA

Susipažinkite su EKIE Namu


Palikite komentarą

Menu