Kuo skiriasi pasyvus namas nuo A+ ir A++ klasės namų ir kurį pasirinkti?

Šiandien statant naują namą vis dar didelis dėmesys skiriamas statybos išlaidoms, tačiau vis dažniau atliekamas ekonomiškai naudingas sprendimas – pasirenkama statyti energetiškai ir ekonomiškai efektyvų namą, ką daugelis vadina – pasyviu namu (vok. Passivhaus). Šis pavadinimas kilo Vokietijos institutui pirmą kartą pastačius pastatą, naudojantį mažiau nei 12kW/h vienam kv. m. per metus. Lietuvoje oficialiai tokie namai vadinami „Energetiškai efektyvūs pastatai“ ir yra skirstomi į A, A+ ir A++ klasės namus. Tokie namai yra jaukūs, šilti, komfortiški, energetiškai efektyvūs ir ekonomiški. Jie nereikalauja galingos šildymo sistemos, nes ypatingai apšiltinti ir naudoja pasyvius energijos šaltinius: saulės energiją, dirvožemio šilumą, žmogaus kūno temperatūrą, apšvietimo bei buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą. Tai aplinkai draugiškas namas, nuo įprastų pastatų besiskiriantis itin gera šilumos izoliacija, kur kas kokybiškesniais ir ekonomiškai išdėstytais langais, vėdinimo sistema bei daug mažesniais energijos kaštais.

Kuo skiriasi įprastas namas nuo A+, A++ ar pasyvaus?

Aukščiausios energetinės A+ ir A++ klasės bei „Passivhaus“ sertifikuoti namai daugiausiai skiriasi nuo B, C, D ir žemesnių klasių namų energijos sunaudojimo kaštais. „Passivhaus“ sertifikuoti namai sunaudoja ne daugiau kaip 15 kW/h energijos per metus vienam kv. m., lyginant su įprasto namo energijos suvartojimo kiekiais – tai yra 80-85 % didesnė energijos ekonomija (tačiau maksimalios energijos sąnaudos per metus kiekvienai A+ ir A++ klasei yra skirtingos ir apibrėžtos formulėmis: A+: <170xAp^-0,30; <A++: 173xAp^-0,36, taigi kuo didesnis namas – tuo didesni reikalavimai, tačiau kuo didesnis namas –  tuo lengviau šiuos rezultatus pasiekti). A+, A++ klasės ir pasyvūs namai naudoja bet kokius energijos šaltinius: elektrą (šilumos siurblys), dujas, malkas ar medžio granules. Pažymėtina, kad A++ klasės namas privalo didžiąją sunaudojamos energijos dalį naudoti iš atsinaujinančių šaltinių, kitaip tariant, turi būti saulės fotovoltinė jėgainė ar kiti panašūs įrenginiai.  Energetiškai efektyviuose pastatuose dėl rekuperacinės vėdinimo sistemos niekuomet nebūna skersvėjų, temperatūros pokyčių, drėgmės, kas apsaugo namą nuo pelėsių ir kitų nemalonių veiksnių, neigiamai veikiančių sveikatą. Kiekvienos klasės namui rekuperatoriaus naudingumo reikalavimai yra skirtingi: A+: <80%, A++: <90%, pasyviam (vok. „Passivhaus“) <75%. Taip pat name esantys filtrai iš lauko paduodamo oro pašalina dulkes, žiedadulkes ar kitas smulkias daleles, sukeliančias įvairias alergines reakcijas. Svarbiausia, kad aukšto energetinio efektyvumo namas yra ir maksimalaus sandarumo, todėl žiemą nesiskverbia šaltis, o vasarą karštis. Gyvenantiems triukšminguose vietovėse svarbus faktorius, kad tokiame name netrukdo išoriniai garsai, dėl atitvarų didesnės izoliacijos ir langų su trimis stiklais triukšmas sunkiau patenka į namo vidų. Todėl A+, A++ arba „Passivhaus“ klasės namų gyventojai visuomet gali džiaugtis grynu, švariu oru, ramuma, vasaros metu lengva vėsa, o žiemą jaukia šiluma. Be to šildymui gyventojai išleidžia vos 10–20 € per mėnesį, o gyvenant A++ klasės name išlaidos beveik lygios 0 €!

(Pvz.: 120 kv. m. namas per metus sunaudos 120×15=1800 kW/h, metuose yra 6-7 šildymo mėnesiai 1800/7=257 kw/h per mėnesį, viena šiluminė (kieto kūro ar šilumos siurblio) kilovatvalandė kainuoja 5 centus, tai mėnesio išlaidos 257×0,05=13 €.)

Minimalūs reikalavimai

Nėra namo be sertifikato

Ne paslaptis, kad A+, A++ bei pasyvaus namo statyba kainuoja nuo 10 iki 25 % brangiau, tačiau specialistų teigimu, investicijos į tokį namą atsiperka jau per 4-8 metus, o jis kur kas ilgiau išlaiko savo rinkos kainą. Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą – sertifikatą, įrodantį savo ekonomijos klasę bei aukščiausius kokybės ir energetinio efektyvumo standartus. „Passivhaus“ namų energetinis projektavimas atliekamas su „PHPP“ vokiška programa, o A+ ir A++ su lietuviška „NRG3“. Pasyvusis namas sertifikuojamas Vokietijoje „Passivehaus“ institute, o A+ ir A++ Lietuvos institucijose. Lietuvos ir Vokietijos reikalavimai namams yra skirtingi, todėl „Passivehaus“ namai ne visada atitiks A++ klasės reikalavimų, o A+ klasės namai ne visada atitiks „Passivehaus“ reikalavimus. Tai pagrindinis skirtumas tarp A+, A++ ir pasyvių „Passivehaus“ namų. Lietuvoje statomo A++ klasės namo reikalavimai yra aukštesni negu pasyvaus „Passivehaus“ namo, todėl statantis namą Lietuvoje reikia neužmiršti apie Lietuviškus standartus, nes vokiškas sertifikatas Lietuvos valstybės institucijose nepripažįstamas. Jei norima papildomai gauti „Passivehaus“ sertifikatą reikia iš anksto projektuoti namą taip, kad jis atitiktų abu standartus, tiek lietuvišką tiek vokišką. Namui sertifikuoti reikalingas oficialus sandarumo testas, kuris atliekamas sukeliant 50 paskalių slėgio skirtumą tarp namo vidaus ir išorės. Prie tokių sąlygų oro apykaita neturi viršyti 0,6 namo tūrio per valandą. (Pvz.: 100 kv. m. dydžio namo patalpų aukštis yra 2,6 m. – jo tūris bus 260 kub. m. Siurbiant iš namo orą iki kol susidarys 50 paskalių slėgis (kuris niekada natūraliai nesusidaro) per mikronesandarumus neturi pratekėti daugiau nei 156 kub. m. oro per valandą). Gautas sertifikatas yra svarbus dokumentas priduodant namą, tačiau pagrindinis įrodymas, kad gyvenate aukščiausios energetinės klasės name nebus vien tik dokumentas – tai neišvengiamai pajausite ir Jūs patys.

Ką rinktis A, A+ ar A++ namą?

Kuo aukštesnė namo energetinė klasė – tuo mažesnės šildymo sąnaudos ar beveik lygios nuliui. Lietuvoje nuo 2016 m visi naujai projektuojami namai privalės atitikti A klasę, nuo 2018 m – A+ ir nuo 2021 m – A++. Aukščiausios energinės klasės namas pasižymi ne tik geresniais parametrais, bet ir yra sukurtas maksimaliai komfortiškam gyvenimui. Projektuojant A+, A++ klasės ar pasyvų namą didelis dėmesys skiriamas efektyviam erdvių išdėstymui bei unikaliam dizainui pagal kiekvieno kliento norus ir poreikius. Be to, gyvendami energetiškai efektyviame name pajausite, kad ženkliai sumažės namo šildymo išlaidos. A ir A+ klasės namai skiriasi parametrais, kurie A+ klasės namui yra aukštesni, na o A++ klasės namas, jau turi naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Suprantama, kad kuo aukštesnė namo klasė, tuo didesnė jo kaina, tačiau taip pat ir didesnis atsiperkamumas. Po dviejų metų jau bus privaloma statyti A+ klasės namus, o A++ klasės namas kol kas yra „perkantiems geriausią“, todėl svarbu pasirinkti aukštos klasės namą, tačiau šis pasirinkimas priklauso tik nuo Jūsų norų, poreikių ir galimybių.